Agurkai su garstyčiomis žieminėms salotoms prie mėsos patiekalo


Jau po truputį įprantu, kad ruduo. Akys dar nelabai tiki, tačiau vakarais šąlančios kojos nepalieka jokių abejonių (jau tuoj žadame išbandyti krosnies galias). Ir truputį apmaudu, kad vasara kažkaip nieko nesakius ėmė ir prabėgo. Kartu su rugsėju, tiesą sakant. Tai karščiai buvo tokie, kad svajojau apie griausmus ir žaibus, tai vėso taip, kad vėl su viltimi dairiausi į dangų, kada pragiedrės. Nors karščių buvo daugiau ir alino jie visai be sąžinės. Net ir atostogų kelionėje kepino - sunku buvo miegoti ir Liubline, ir Lvove, kur termometro stulpelis be sąžinės užstrigdavo tiek 38'C padala. Atsipūtėm tik pasiekę slovakiškus Tatrus, o Krokuva pasitiko ir palydėjo audra ir žaibais.




















Šį kartą kelionėje praleidome tik savaitę. Pirmą dieną stojome nakvynei Liubline - šalia pilies, senamiestyje,  rudu medžiu ir gobelenais apmuštuose Waksmano svečių namuose. Jaukiai pašiurusį Liublino senamiestį apėjome gana greitai. Apžiūrėjom visas bažnyčias, gynybinius įtvirtinimus, Lietuvių aikštę, įrengtą toje vietoje, kur 1569 metų birželį buvo įsikūrusi lietuvių stovykla. O vakare, jau sutemus, nusėdome žydiškos virtuvės restorane "Mandragora". Maisto teko laukti ilgokai, nes virtuvė gamino užgriuvusiai turistų grupei, bet (oooo!) buvo verta pakentėti ir kančią nuskalauti vėsiu vynu. Užkandžiui gavome įdarytus žąsų kaklelius (jie tapo mano atostogų skaniausiu atradimu), kuo puikiausio humuso ir macų. Pagrindiniai vakarienės patiekalai - Purimo antis su cinamoninėmis morkomis ir tobuliausi falafeliai. Deserto jau nebereikėjo, tik taurelės vietinio stipriojo. Kad ryte būtų miela mėgautis Waksmano pusryčiais.


Lviv

Львівська копальня кави
















Jei kelionę sutrumpinčiau iki maistinių patyrimų, turėčiau paminėti, kad papietavom idealiame Zamostės senamiestyje, o kava ir vakarienė laukė žavingame Lvove. Apšepęs Ukrainos miestas vertas visos savaitės, o ne vieno pusdienio, bet toks jau buvo sumanymas (dabar sakyčiau, kad kvailokas). Tespėjom apvaikščioti senamiestį, paspoksoti į žalsvą jėzuitų bažnyčios skliautą, apsilankyti keliuose restoranuose ir baruose. Pirma mūsų kelyje pasimaišė Львівська копальня кави, į kurią ir užsukom. Vėliau įkišom nosis į kelių aukštų teminį restoraną "Gazova lampa" - magėjo pasižvalgyti į neįprastą aliejinių lempų kolekciją, o ne valgyti. Paskui praėjom pro Masocho kavinę, kuriai buvom per mažai drąsūs ir per daug apsvaigę nuo Lvovo gatvių. Galiausiai nutarėm sužaisti lengvą speekeasių žaidimuką ir užsukom į Kryjivką vietoj to, kad būtumėme pakilę vienu aukštu aukščiau į masonų ženklais pažymėtą brangiausią Galicijos restoraną. Bunkerių žaidimas puikiai išpildytas, maistas irgi kaip bunkeryje. Gailiuosi, kad teturėjom vieną vakarą, nes privalomų vietų sąrašas beveik ir nesutrumpėjo. Su Lvovu atsisveikinome pusryčiais nostalgiškoje belle epoque Veronikoje, į kurią mus nusiuntė jaunas svečių namų administratorius. Labai noriu grįžti į Lvovą. 

Slovakijoje, didelių kulinarinių ir kultūrinių sukrėtimų nepatyrėme - mažai kas kalbėjo angliškai, mažai kas daug galvojo apie maistą, bet laikas kalnuose ir jų viduriuose buvo tai, link ko keliavome per svilinantį karštį ir muitines. Na, o Krokuvos atradimai palauks kito įrašo, nes pamesite skaitę ir agurkų marinavimo epopėja links nepastebėta.

Po atostogų, kurias neskubriai užbaigėm pajūry, į Vilnių grįžome su glėbiu visokiausių prieskoninių žolių, indeliais aviečių, šilauogių, agrastų, keliomis dėžėmis pomidorų ir maišais agurkų. Šių buvo tiek, kad kažkaip net nebuvo gaila eksperimentuoti (ach, tiesa, dar buvo milžiniškas kibiras slyvų bet apie jas bus atskira istorija). Taigi ką daryti su agurkais, kai jų yra tiek ir tiek?


Originalus receptas

Nuluptus šviežius agurkus supjaustyti išilgai į tris arba daugiau dalių, išgremžti sėklas ir palikti 24 valandoms. Sudėti ant rankšluosčio, atsargiai nušluostyti, perdėti į poliruotą molinį indą, užvirinti acto ir užpilti agurkus, kad apsemtų, ir palikti kelioms dienoms. Paskui actą nupilti, užvirinti ir vėl užpilti agurkus. Po dviejų dienų dar kartą tai pakartoti. Gana stambiai sugrūsti baltųjų ir juodųjų pipirų, tiek pat gvazdikėlių, truputį kvapiųjų pipirų. Sukapoti šiek tiek krienų, porą svogūnų, vieną arba dvi skilteles česnako, įdėti 50 g juodųjų garstyčių; iš acto ištrauktus agurkus pavolioti šių prieskonių mišinyje, sudėti į akmeninį arba emaliuotą puodą, pabarstyti krienų, svogūnų, česnakų, ir užpilti stipriu verdančiu (jei galima, vyno) actu, aprišti pūsle ir laikyti šaltoje vietoje (p. 436).


Patirtis ir patarimai

Su šiais agurkais terliojausi gana ilgai - šešias dienas. Ruošiau pakankamai mažą kiekį - maždaug iš 1,5 kilogramo, nes neturėjau didelio laisvo puodo (jame vieninteliame tuo metu cukravosi slyvos su rozmarinais).

Taigi. Pirmą dieną supjausčiau žaliuosius išilgai į keturias dalis, išpjoviau sėklas ir palikau parai virtuvėje plačiame rankšluosčiu pridengtame dubenyje. Agurkų skiltelės per tą laiką šiek tiek apvyto, apdžiuvo. Tiesą sakant, jų nereikėjo ir šluostyti.

Antrą dieną užvirinau maždaug 1 litrą marinato su actu, verdančiu užpyliau agurkus ir palikau juos marinuotis dvi dienas.

Ketvirtą dieną marinatą nupyliau nuo agurkų, jį užvirinau ir supyliau atgal į dubenį ant agurkų skiltelių. Dubenį pridengiau ir palikau dar dviem dienom.

















Ir štai išaušo šešta diena, kurios vakarą ir užbaigiau agurkų marinavimo epochą. Pirmiausia užkaičiau marinatą iš 1 litro vandens, 100 ml 9 proc. obuolių acto, 3 šaukštų cukraus, 1 šaukšto druskos, 1 laurų lapo, kelių kvapiųjų ir juodųjų pipirų. Tuomet pasiruošiau mišinį agurkams apvolioti: grūstuvėje sutraiškiau pipirų ir porą gvazdikėlių ir juos sumaišiau su trimis kupinais šaukštais maltų krienų, susmulkintais svogūnais, kupinu šaukštu juodųjų garstyčių grūdelių ir kapotais česnakais. Mišinyje apvoliotas agurkų skilteles standžiai sudėjau į stiklinius indelius, užpyliau verdančiu marinatu, užsukau dangtelius ir palikau per naktį virtuvėje atvėsti. O atvėsusius kitą dieną (jau septintą!) padėjau vėsiai laukti savo valandos.

Ir toji agurkų valanda išmušė. Su virtomis bulvėmis ir silke taip paruošti agurkai tiko kuo puikiausiai ir gavo progą atskleisti savo skonius ir aromatus. Rekomenduoju, jei tik netingėsite su jais terliotis visą savaitę.

















O čia produktų sąrašas:

~1,5 kg agurkų

~2 litrų marinato, kurio 1 litrui (žinoma, galite naudoti savo mėgstamą marinatą, nes ir aš šiuo atveju kapsčiausi po knygas ir užrašus):
1 l vandens,
100-120 ml 9 proc. (obuolių, vyno ar kt.) acto
3 š. cukraus
1 š. druskos,
1 laurų lapas,
keli grūdeliai juodųjų pipirų,
keli grūdeliai kvapiųjų pipirų,
1 a. š. garstyčių grūdelių. 

Prieskonių mišiniui:
1 a. š. juodųjų ir kvapiųjų pipirų,
2 gvazdikėlių grūdeliai,
1 š. garstyčių grūdelių,
3 šaukštai tarkuotų (arba kapotų) krienų,
2 svogūnai,
2-3 skiltelės česnakų.

na ir ... 6 dienų. 

Komentarai

  1. Ojojoj kaip skaniai skamba, atrodo ir t.t. truksta zodziu. Esu agurku fane kaip ir silkiu :) Bet tavieji skamba nerealiai:) issisaugau recepta kitiems metams…terliosiuosi :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Išbandyk, išbandyk :) bus įdomu išgirsti komentarus ;)

      Panaikinti
  2. Receptas atsispausdintas ir bus isbandytas artimiausiu metu; paskui papasakosiu, kaip sekesi;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bus įdomu paskaityti ;) Dabar supratau, kad neparašiau, bet manau, kad savaime aišku, kad marinatą gali naudoti paruoštą pagal savo receptą, paprasčiau tariant - mėgstamiausią.

      Panaikinti

Rašyti komentarą